Tinklaraštis

Egzotiška sporto šaka – Tailando futbolas Sepak Takraw

2010/09/02; View Comments; autorius - marius; kategorija - Sporto šakos 

Dažnai nacionalinė tam tikros šalies sporto šaka visam pasauliui atrodo kaip egzotika. Jei europiečiai sugalvoja naują sporto šaką, kodėl to nepadarius azijiečiams? Pietryčių Azija (Tailandas, Malaizija, Miamaras, Vietnamas) tūkstančius metų turi savitą civilizaciją, kuri neblogai vystėsi ir be Vakarų įtakos. Būtent senojoje Azijos civilizacijoje 15 amžiuje atsirado žaidimas su iš vytelių nupintu kamuoliuku – Sepak Tekraw.

Senovinio žaidimo tikslas buvo kuo akščiau jį paspirti arba įmesti į aukštai medyje pakabintą krepšį visiškai nenaudojant rankų. Šiuolaikinis žaidimas labiau primena futbolą tinklinio aikštelėje. Tai tailandietiškas futbolas Sepak Tekraw. Sepak iš malajų kalbos išvertus yra “spirti”, Tekraw tailandietiškai – “kamuolys”. Nors žaidimas kilęs iš dabartinės Malaizijos teritorijos, populiariausias šis žaidimas yra Tailande, kur rengiamas tarptautinis turnyras Karaliaus taurei laimėti. Rungtynes stebi ir pats Karalius, todėl šis sportas yra labai populiarus.

Sepak Tekraw žaidžiamas 13×6 m aikštėje, kurios viduryje ant strypų iškabintas tinklas. Tinklas kabo 1 m 52 centimetrų aukštyje. Komandą sudaro 3 žaidėjai – vienas paduoda kamuolį, kitas yra gynėjas ir stengiasi jį atmušti, trečias yra puolėjas ir stengiasi per tinklą įmesti kamuolį į priešininkų teritoriją. Kamuoliui palietus žemę, skaičiuojamas taškas. Žaidimą sudaro 2 setai. Setas baigiasi, kai kuri nors komanda surenka 21 tašką. Jei abi komandos laimi po vieną setą, skelbiamas papildomas setas, žaidžiamas iki 15 taškų. Žaidėjai turi griežtai nustatytas savo vietas, iš kurių pajudėti gali tik puolėjui palietus kamuolį.

Kadangi tinklas labai aukštas, o kamuolį mušti galima tik kojomis, žaidėjams tenka demonstruoti akrobatinius sugebėjimus. Šis video puikiai iliustruoja žaidimo esmę.

Lietuvos orakulai kol kas spėja teisingai

2010/08/30; View Comments; autorius - marius; kategorija - Humoras 

Po aštuonkojo Paulio spėjimų per Pasaulio futbolo čempionatą, pritraukusio milijonus futbolo gerbėjų dėmesį iš viso pasaulio, gyvūnai orakulai tapo labai madingi. Pasaulio krepšinio čempionatas Turkijoje tokiu milžinišku dėmesiu pasižymėti negali, todėl Paulis daugiau ir nebespėlioja. O gal jau ir nustipo?..

Kam tas vokiškas aštuonkojis, jei yra lietuviški gyvūnėliai, kurie pasiryžę ėsti tą maistą, ant kurio uždėta nugalėtojų vėliavėlė? Šiais metais turime net du puikius orakulus – triušiuką Pūkį ir žirafiuką Gudrutį.

Triušiukas Pūkis gyvena vienoje gyvūnų parduotuvėje Vilniuje. Tupi jis erdviame narve, gainioja savo kraiko granules, šėlsta ir kartas nuo karto suvalgo morkytę. Parduotuvės darbuotojai prie morkyčių pridėjo vėliavėles ir Pūkis pasirinko Lietuvos veliavėle pažymėtą maistą 3 kartus iš 5. Taigi jo pranašystės tokios:

Lietuva – Naujoji Zelandija (Lietuva laimės) – išsipildė!
Lietuva – Kanada (Lietuva laimės) – išsipildė!
Lietuva – Ispanija (Lietuva pralaimės) – neatspėjo
Lietuva – Prancūzija (Lietuva pralaimės) – neatspėjo
Lietuva – Libanas (Lietuva laimės) - išsipildė!

Pūkis yra mielas gyvūnėlis, su sportu neturintis nieko bendro. Štai kitas Lietuvos orakulas yra tikras aukštaūgis – kaip 2 krepšininkai – 4,5 metro aukščio žirafos patinas Gudrutis. Gudrutis gyvena Kauno zoologijos sode ir jau yra tikra TV žvaigždė. Jo spėjimus filmuoja Krešinio čempionato transliuotoja TV televizija ir rodo prieš kiekvienas rungtynes. Kol kas Gudrutis pirmas dvi baigtis atspėjo teisingai pasirinkdamas ėsti Lietuvos vėliava pažymėtas vantas (šakelių pundus, pririštus prie jo narvo). Įdomu, kaip jam seksis toliau.

Gudrutis, palyginus su kitomis žirafomis, yra labai protingas gyvūnas, skiriantis net savo vardą ir žinantis kelintą valandą atneš jam ėsti, tačiau tokio proto tikrai nepakanka spėti rungtynių rezultatus. Nei Pūkiui, nei Gudručiui tikrai nesvarbu, kokią traumą patyrė Robertas Javtokas, ir kodėl treneris K. Kemzūra pabijojo išleisti Martyną Andriuškevičių. Jie tokių analizių tikrai nedaro. Vienintelės jų analizės yra, kuris iš 2 pateiktų maistelių atrodo skanesnis. Vargu ar vėliavėlės spalvas ant morkytės ar pundelio sultingų šakelių jie skiria, todėl aklai tikėti jų pasirinkimu nevertėtų. aštuonkojis Paulis iš viso neturėjo smegenų, bet žmonės kažkodėl juo tikėjo. Gal vertėjo geriau nueiti pas būrėją?

Lietuviai jau juokiasi iš tokių orakulų ir sukūrė video su lietuviškuoju “Orakulu”:

Arbitro aistra – kamuoliai

2010/08/26; View Comments; autorius - marius; kategorija - Atsakingas lošimas, Žmonės 

Mūsų šalies krepšininkai bus ne vieninteliai lietuviai, dalyvausiantys pasaulio čempionate. Svarbiausių sezono varžybų mačuose aikštėje bus ir geriausiu Lietuvos krepšinio teisėju vadinamas Romualdas Brazauskas.

Patyrusiam arbitrui liepos 31 dieną suėjo 50 metų. Tai reiškia, kad R.Brazauskui pasaulio pirmenybės Turkijoje bus paskutinės, kuriose jis vilkės FIBA teisėjo aprangą – dėl amžiaus limito vilnietis nebegalės teisėjauti tarptautinėse varžybose.

Pasaulio čempionato pirmajame etape R. Brazauskas teisėjaus B grupės dvikovoms. Šioje grupėje žais Brazilijos, Kroatijos, Irano, Tuniso, Slovėnijos ir JAV rinktinės.

Įvairių aukščiausio lygio tarptautinių varžybų, tarp jų ir olimpinių žaidynių, finaluose teisėjavęs Romualdas Brazauskas turi aistrą – kolekcionuoja lemiamų rungtynių, kuriose jam tenka dirbti, kamuolius. Tokių jis turi apie 30. Bet šiaip teisėjas nelaiko savęs aistringu žmogumi.

– Lažybų kontoroje neteko lankytis. Ir su draugais retokai dėl ko nors lažinamės.

– Ar kas nors yra prašęs Jūsų padaryti įtaką rungtynių baigčiai?

– Ne. Niekada. O jei kas nors kada ir kreipėsi į kitus teisėjus, tai nemanau, kad jie pultų tuo girtis. Juk tai yra nusikaltimas.

– Gal per varžybas matėte, kaip kuri nors komanda akivaizdžiai nenori laimėti?

– Yra buvę. Vienas žaidėjas labai keikėsi, kai įmetė baudą. Jo komanda tada nenorėjo laimėti, kad padėtų kitai ekipai.

– Kas, Jūsų nuomone, yra atsakingas lošimas?

– Tai laisvalaikio praleidimo būdas, kuris neturi įtakos tavo ir tavo šeimos gerovei. Kelis kartus esu buvęs kazino. Bet niekada nėjau, kad kažką išlošti. Nusistatai nedidelę sumą, kurią gali skirti lošimui ir niekada neperžengi ribos. Manau, tai tinka ir lažyboms, loterijoms.

Egzotiška sporto šaka – povandeninis regbis

2010/08/24; View Comments; autorius - marius; kategorija - Sporto šakos 

Pratęskime netradicinių ir net egzotiškų sporto šakų apžvalgą su dar viena gan ekstremalia sporto šaka. Povandeninis regbis yra žaidžiamas 12×8 m pločio (ir didesniuose – 18×12 m) baseinuose, 3,5-5 metrų gylyje. Komandą sudaro 6 žaidėjai, kurių tikslas įmesti kamuolį (sunkų) į krepšį, esantį baseino gale.

Žaidėjai naudojasi akiniais, kvėpavimo vamzdeliu ir plaukmenimis. Kamuolys nudažomas tamsia spalva, kad būtų gerai matomas po vandeniu. Viena komanda yra apsirengusi juoda apranga, kita – balta, kad aiškiau būtų galima atskirti vieni kitus. Ant kepurėlių yra uždedami žaidėjų numeriai.

Žaidėjai vienas kitam perduoda kamuolį rankomis ir kojomis. Galima sugriebti varžovą, laikantį kamuolį, tačiau jį būtina paleisti, jei jis perduoda kamuolį kitam žaidėjui. Nepaleidus gresia baudos smūgis arba pašalinimas tam tikrą laiką iš baseino. Žaidėjams draudžiama dėvėti vandenyje slįstančius rūbur ar tepti juos specialiais kremais. Taip pat baudžiama už įrangą aštriais kampais, į kurią gali susižeisti kiti žaidėjais. Yra net reikalavimas nusikirpti trumpai nagus

Rungtynėms teisėjauja 2 teisėjai baseine ir 1 iš viršaus. Baseine negali būti jokių kopėčių ar kitų pašalinių daiktų. Teisėjų signalai perduodami švieselėmis. Jei žaidėjas nusilpsta ar pavargsta, teisėjas gali pašalinti jį iš baseino, kad suteiktų pagalbą.

Labai daug jėgų ir ištvermės reikalaujantis žaidimas, nes nuolatos reikia iškilti į paviršių įkvėpti oro.

Šį žaidimą išrado vokiečiai 1961 metais. Kas ketverius metus rengiamas Pasaulio povandeninio regbio čempionatas. 2007 metų pasaulio čempionatą laimėjo suomiai (moterų – Vokietija). Taip pat kas ketverius metus rengiamas Europos čempionatas.

“Prelegentai”: Turim visus šansus vėl būti pirmi

2010/08/18; View Comments; autorius - vytautas; kategorija - Prelegentai, Turnyrai ir komandos 

Penktadienį po mėnesį trukusios pertraukos bus pratęstas Sekmadienio futbolo lygos sezonas. Prieš prasidedant antrajam ratui, TonyBet pasidomėjo kaip šią pertrauką išnaudojo “Prelegentai”, kokius tikslus išsikėlę turi, kas yra komandos dvasinis lyderis ir pan. Į klausimus atsakyti mielai sutiko klubo vadovas – lietuviškasis Miroslav Klose – Linas “Choras” Zareckas.

- Teko girdėti, jog dalyvavote mėgėjų futbolo čempionate Estijoje. Kaip sekėsi? Kokie įspūdžiai?
- Labai smagu buvo Estijoje. Būdami mėgėjai gavome daug patirties. Nerealu buvo. Žaidėme su tikrai stipriomis komandomis. Mūsų grupėje buvo estai, portugalai ir brazilai. Tad nenuostabu, kad grupės varžybose teko patirti pralaimėjimų. Brazilams nusileidome rezultatu 0:3, prieš portugalus pralaimėjome 0:2. Tiesa, su pastaraisiais žaisdami turėjome tik vieną keitimą. Viskas buvo gerai, kol nepradėjome “byrėti” aikštelėje. Vienas gavo traumą, o kitas raudoną kortelę. Spėsite kas? (pašnekovas šypsosi)

- Gal Rolandas Skaisgirys?
Taip, atspėjote, Rolas. (juokiasi)
Vėliau rezultatu 3:1 laimėjome prieš estukus. Tai buvo “Kalev” rezervinė komanda. Tad po grupės varžybų rungtynių turėjome 3 taškus ir buvo aišku, jog kovosime dėl 5 vietos. Teko komanda iš Prancūzijos. Turbūt vienos įsimintiniausių kada nors žaistų rungtynių. Atsilikinėdami rezultatu 0:3, sugebėjome išlyginti rezultatą, ir laimėti po 11 metrų baudiniu serijos.

- Nuoširdžiausi sveikinimai iškovojus penktą vietą. Ką supratote pažaidę su kitų šalių mėgėjų komandomis, pabendravę su užsieniečiais?
Supratome kuo skiriasi futbolas žaidžiamas Lietuvoje nuo to, kurį žaidžia likęs pasaulis. Tiesiog susidarė įspūdis, jog svetur šio žaidimo mylėtojai auga, treniruojasi ir žaidžia ant žolės, o mes purvynuose, pelkynuose, smėlynuose. Neturim normalių aikščių, tai ir futbolas toks.

- Tai turnyras Estijoje buvo pirmas ir paskutinis tokio tipo renginys komandai?
Ne, tikrai ne. Kitais metais važiuosim į Hamburgą, kur bus rengiamas analogiškas čempionatas. Sieksime geresnių rezultatų.

- Prie pabaigos artėja SFL pertrauka. Sekmadienį laukia rungtynės su FKK “Spartakas”. Pirmajame rate savo aikštėje nusileidote minimaliu skirtumu. Kas kaltas buvo dėl rungtynių pabaigoje praleisto įvarčio?
Kas kaltas, kas kaltas? Aišku, kad patys kalti. Bet ne dėl to praleisto įvarčio, o dėl neišnaudotų progų. “Spartakas” rungtynių pabaigoje “uždėjo” labai gražų  įvartį po standartinės situacijos… Na, o mums liko tik nusiplauti purvą po rungtynių Kalnų parko stadiono rūbinėj. (šypsosi)

– Kokias motyvacines priemones naudosite siekdami revanšo?
Dabar vyksta aktyvus susirašinėjimas internetu tarp komandos narių. Treneris pagrasino, kad pats išbėgs į aikštę, jei taip pasyviai reaguosime į artėjančias rungtynes. Niekas nenori prarasti vietos startinėje sudėtyje, tad, tikiuosi, kad surinksime stipriausią sudėtį.

– Kas yra komandos dvasinis lyderis?
Be abejonės, tai būtų Rolandas Skaisgirys, bet jis gauna per daug raudonų kortelių. Jei Rolas taptų bent šiek tiek geresniu žmogumi aikštėje, ir rodytų meilę teisėjams, taptų tikru komandos lyderiu (plačiai šypsosi).

- Po pirmojo rato esate trečioje vietoje. Koks tikslas buvo iškeltas prieš sezoną?
Tikslai visada keliami patys aukščiausi. Tik, kad amžius pristabdo jų siekimą. Nepaisant to, manau, kad turim visus šansus vėl būti pirmi. Ir pasistengsime tai padaryti. Jei pavyks pavyzdingai susirinkti į rungtynes ir išvengsime traumų, tikrai tapsime čempionais.

- Tribūnose turite ištikimų sirgalių būrį. Kas juos atveda į stadionus žiūrėti jūsų rungtynių?
Azartas, Rolo keiksmai, nenuspėjami rezultatai, stadionų būklė ir kiti egzotiški vaizdeliai, galimybė išgerti alaus po rungtynių, paskanauti Bilo keptų kebabų…

- Dėkojame už pokalbį ir linkime sėkmės.
Iki susitikimo stadione!

Egzotiška sporto šaka – kovinis futbolas

2010/08/16; View Comments; autorius - marius; kategorija - Sporto šakos 

Labai daug egzotiškų sporto šakų yra kilusios iš nacionalinių tam tikrų tautų ar vietovių papročių. Jau aprašėme škotų žaidynes, kurios būdingos tik Aukštutinei Škotijai (Highlands). Italai irgi turi nemažai unikalių sporto šakų, kuriuos kultivuoja šimtmečius. Štai Florencijos vyrai jau kelis šimtmečius (nuo 1500-jų) žaidžia unikalų žaidimą – Calcio Fiorentino, kuris, kaip manoma yra kilęs iš romėnų karių žaidimo Harpastum. Tai buvo treniruočių žaidimas, kuriame kariai nešiodavo kamuolį stengdamiesi jo neatiduoti priešininkams. Buvo leidžiama priešininkui kumščiu vožti tiesiai į nosį, todėl šis žaidimas buvo gana brutalus. Viduramžiais Florencijos vyrai pratęsė šią romėnų karių treniruočių žaidimo tradiciją ir 500 metų vystė savotišką sporto šaką.

Šiais metais buvo nuspręsta atgaivinti šį sportą ir populiarinti plačiau. Įkurta Kovinio futbolo lyga (Fight football league), kuri turėtų populiarinti šį brutalų žaidimą.

Kol kas šis žaidimas žaidžiamas tik Italijoje tarp vietinių komandų, tačiau tikimasi jį išpopuliarinti ir kitose šalyse.

Šis sportas yra futbolo, regbio ir bokso mišinys. Jame dalyvauja visų trijų sporto šakų atletai, kadangi vien snukius daužyti neužtenka – reikia ir jėgos, ištvermės bei pataikyti kamuolį įvartus. Rungtynės tęsiasi 48 minutes. Žaidėjai negali smūgiuoti priešininko iš nugaros. Pernelyg šiurkštų žaidėją teisėjas gali diskvalifikuoti iš rungtynių. Kamuolys turi būti įneštas/imestas pro nedidelius vartus aikštės galuose. Daugiau taisyklių nėra. Žaidėjai į aikštę išeina be šalmų, tik su dantų apsaugomis ir nestoromis bokso pirštinėmis.

Ar pavyks tokiam sportui išpopuliarėti, galite nuspręsti patys.

Egzotiška sporto šaka – škotų žaidynės

2010/08/12; View Comments; autorius - marius; kategorija - Sporto šakos 

Paskutinį rugpjūčio savaitgalį Danūno mieste Škotijoje vyksta didžiulis sujudimas – susirenka stiprūs vyrai, pasipuošę kiltais, apsiginklavę nacionaliniu instrumentu dūdmaišiu ir visą savaitgalį dalyvauja tradicinėje škotų šventėje – Kovalio Aukštikalnių susirinkime (Cowal Highland Gathering). Tai tik vienas iš škotiškų žaidynių etapų, tačiau jis didžiausias ir žymiausias.

Škotai tokias žaidynes oficialiai pradėjo rengti 1894 metais, tačiau šios tradicijos puoselėjamos jau keletą amžių. Varžybos gana paprastos, tad jų taisyklių neaiškinsime. Pabandysime vaizdžiai parodyti, kaip viskas vyksta.

Žaidynėse vykste keletas įdomių varžytuvių. Viena jų – nacionalinis šokio konkursas – Highland dancing, kuriame įvairiose amžiaus grupėse varžosi merginos.

Ne mažiau svarbi rungtis yra dūdmaišininkų konkursas, kuriame varžosi įvairūs dudmaišininkų kolektyvai. Vertinama ne vien tik muzikinis atlikimas, bet ir žygiavimas bei daromos sudėtingos figūros.

Taip pat vyksta ir solo varžytuvės.

Bene daugiausiai dėmesio sulaukia sunkiosios atletikos varžybos.

Rasto vertimas (Caber toss) – už galo imamas didžiulis rastas, kurį sportininkas turi mesti taip, kad jis žemę paliestų kitu galu ir persivertęs dar kartą nukristų.

Akmens stūmimas – (Stone put) labai primena rutulio stūmimą, kuris yra oficiali lengvosios atletikos sporto šaka, tik metamas ne metalinis rutulys, bet paprastas akmuo.

Škotiško kūjo metimas (Hammer throw) nuo paprasto kūjo metimo skiriasi tuo, kad metamas škotiškas kūjis – geležies rutulys ant medinio koto, o ne lankstaus troselio kaip įprasta šiuolaikiniame kūjo metime. Taip pat metamas ir svarmuo – rutulio ar kubo formos švininės sferos su rankena.

Svorio metimas per kartį – (Weight over the bar) yra pavojinga sporto rūšis, kadangi svarmuo metamas tiesiai į viršų per aukšai iškeltą kartį. Išmetus svarmenį niekur bėgti negalima, reikia stovėti vietoje, kol jis nukris. Atletui suteikiami 3 bandymai geriausiam rezultatui fiksuoti. Svarmens svoris keičiasi pagal svorio, amžiaus grupes.

Metimas su šakėmis (Sheaf toss) – sportininkas su šakėmis pakabina įvairių svorių maišą ir stengiasi jį permesti per aukštai iškeltą kartį.

Šios žaidynės sutraukia nemažai dėmesio ne vien tik Škotijoje. Jos taip pat populiarios ir JAV, kur yra gana didelės škotų kilmės amerikiečių bendruomenės. Būtų įdomu stebėti ir lietuvius dalyvaujančius šiose žaidynės, nes ne vienas šakes įvaldęs vyras emigravo į Didžiąją Britaniją.

R. Javtokas: „Kazino arba lažybos turi būti pramoga, o ne darbas ir vieta užsidirbti pinigų“

2010/08/09; View Comments; autorius - marius; kategorija - Atsakingas lošimas, Žmonės 

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas neslepia, jog nacionalinės komandos nariai yra azartiški žmonės.

“Žaidžiame ir kompiuterinius žaidimus, ir kortomis lošiame, ypač keliaudami”, – teigė patyręs krepšininkas.

Bet R.Javtokas neabejoja – lošti galima tik žinant ribą, kada sustoti.

– Ar rinktinės žaidėjai tarpusavyje dėl ko nors lažinasi?

– Būna. Nesakyčiau, kad labai dažnai, bet būna. Gal klubuose daugiau lažinamės – ten susirenka įvairių tautybių žaidėjų, tai ir priežasčių daugiau atsiranda: vienas sako, kad laimės jo šalies klubas, tai atsiranda kas nors kitas, kuris sako priešingai. Dažnai vien dėl smagumo.

Sezono metu dėl futbolo rezultatų būna daug lažybų. Sumos nedidelės, čia svarbiau iš principo laimėti.

Ir šiais metais rinktinėje jau turime tokią tradiciją: kiekviena treniruotė baigiasi mini turnyru – keliese metam iš aikštės vidurio. Jei vienas iš visų pataiko – laimi viską. Jei įmeta dviese – dvigubiname banką ir metame dar kartą.

– Ir kaip – jau esi „paėmęs banką“?

– Kaip tik vakar – pirmą kartą nusinešiau visą. Yra, aišku, dar ir nelaimėjusių nė karto. O ką daryti: atvažiuoji į rinktinę – reikia susimokėti už tai (juokiasi).

– Ar draugai, mėgstantys lažintis, klausia dėl rungtynių baigties? Ką atsakai?

– Būna, kad paklausia, ar jaučiu, kaip sužaisime, ar laimėsime. Bet visą laiką atsakau, kad jeigu žinočiau, kaip sulošime, gyvenčiau lengvai ir turtingai. Ir pats niekada nesu statęs, netgi nežinau, kaip tą reikia daryti.

Būna, kad draugai ir pajuokauja – neįmesk tiek ar tiek taškų ir padarysi mus turtingus. Bet viskas tik juokais – rimtai niekas niekada nėra net užsiminęs apie tokius fokusus.

– Kas, tavo nuomone, yra atsakingas lošimas?

– Jeigu žmogus eina į kazino ar lažybų kontorą turėdamas tikslą išlošti pinigų, tai jau nėra geras ženklas. Atsakingą lošimą įsivaizduoju taip – turi nusistatyti tam tikrą pinigų sumą, kurią gali leisti sau pralošti, nepakenkdamas nei sau, nei savo šeimai.

Lošimai yra laisvalaikio pramoga, už kurią turi būti pasiruošęs sumokėti. Panašiai, kaip, pavyzdžiui, jei važiuoji į žvejybą, tai perki įrankius, masalą ir t.t. Arba eini į boulingą ir susimoki už žaistą laiką. Kazino arba lažybos turi būti pramoga, o ne darbas ir vieta užsidirbti pinigų.

Pasaulio suomiškos pirties čempionatas

2010/08/04; View Comments; autorius - vytautas; kategorija - Humoras, Lažybos bendrai 

Pasaulio suomiškos pirties čempionatas kasmet vyksta Heinoloje, Suomijoje. Šios varžybos gimė po to, kai buvo uždrausti neoficialūs pasivaržymai “kas išsėdės ilgiau saunoje” miestelio bendruomenės baseine. Pirmąkart toks čempionatas buvo surengtas 1999-aisiais. Ir kiekvienais metais sutraukia vis didesnį susidomėjimą. Dalyviai iš daugiau nei 20 šalių dalyvauja konkurse pateikę pažymas iš gydytojų, pasirašydami organizatorių paruoštas sutartis, jog neturės jokių pretenzijų, jei kiltų problemų su sveikata.

Vyksta atrankiniai užėjimai, vėliau pusfinaliai ir finalai, kuriuose varžosi ištvermingiausi vyrai ir moterys. Vyrų varžybose startuojama su 110 ºC temperatūra. Kas 30 sekundžių užpilama po litrą vandens ant akmenų. Nugalėtoju laikomas tas, kuris sauną savo jėgomis palieka paskutinis. Šeimininkai čia visuomet buvo favoritai. Vyrų varžybose vos kartą svečios šalies pilietis prasibrovė į finalą. Tuo tarpu moterų varžybas yra laimėjusi baltarusė Natalia Tryfanava (2003) ir rusė Tatyana Arkhipenko (2009).
2004-aisiais, Nippon televizija sukūrė dokumentinį filmą apie Pasaulio suomiškos pirties čempionatą. Programą stebėjo per 40 milijonų žiūrovų Japonijoje.

Norintys dalyvauti šių metų pirmenybėse turi susimokėti po 50 eurų. Taip pat yra griežti reikalavimai rūbams bei elgesiui suomiškoje pirtyje. Prieš kelias dienas buvo užsiregistravę 15 šalių atstovai – 114 dalyvių vyrų varžybose ir 21 dailiosios lyties atstovė moterų grupėje.

Kodėl gimė šis įrašas? Todėl, kad galima lažintis net šio neįprasto čempionato baigčių! Siūloma prognozuoti, koks bus finalinio užėjimo į pirtį geriausias laikas, ar varžybose triumfuos 5 kartus Pasaulio suomiškos pirties čempionu tapęs Timo Kaukonen.

Lietuvoje galėtume pasiūlyti artojų varžybų koeficientus. Būtų ne mažiau smagu, tiesa?

P.S. Šis čempionatas baigėsi tragiškai – abu finalistai suomis Timo Kaukonenas ir rusas Vladimiras Ladženskis buvo nuvežti į ligoninę. Rusas pakeliui mirė.

Nepamirškime ir moterų

; View Comments; autorius - marius; kategorija - Sporto šakos 

Lietuvos krepšinis turi ateitį. Tai Jonas Valančiūnas ir jo bendražygiai įrodė auksiniu žygiu Europos jaunių čempionate Vilniuje.

Tiesa, aštuoniolikmečių rinktinės triumfas nebuvo netikėtas.Labiau netikėta būtų buvusi bet kuri kita trenerio Kazio Maksvyčio kariaunos vieta. Tačiau sirgaliai įvertino įspūdingą lietuvių pasirodymą – tiek (11 000) ir tokių audringų žiūrovų dar nėra buvę nė viename oficialiame Europos jaunių ar jaunimo krepšinio čempionate. O Arvydo Sabonio akyse sužibusi ašara prieš sveikinant žemyno čempionu tapusį savo sūnų Tautvydą parodė – tai ne šiaip pergalė, jei ji sugeba sugraudinti tvirčiausią Lietuvos krepšinio ąžuolą.

Pirmadienį Lietuvos krepšinio komandos pasiekė dar tris pergales. Daugiausia dėmesio sulaukė ta, kuri, atrodytų, buvo mažiausiai svarbi – mūsų šalies vyrų rinktinė Panevėžyje per kontrolines rungtynes po pratęsimo 93:84 pranoko Čekijos nacionalinę ekipą.

Kai vyrai žengė į aikštę Panevėžyje, Kaune jau senokai vyko Lietuvos ir Olandijos moterų rinktinių akistata Europos čempionato atrankos turnyre. Bet iš tribūnų lietuves palaikė vos du šimtai žiūrovų, Ir tikriausiai dalis jų bei dauguma vyrų mačą stebėjusių krepšinio šalies gyventojų nežinojo, kad tuo pat metu Europos jaunių pirmenybėse Slovakijoje žūtbūtiniame mūšyje su Ukraina kovojo Lietuvos aštuoniolikmečių merginų komanda.

Moterų rinktinė sudorojo olandes 98:52 ir žengė pirmą žingsnį 2011 metų žemyno pirmenybių link. Jaunės itin svarbiame Europos čempionato antrojo etapo mače sutraiškė pagrindines konkurentes ukrainietes 95:66.

Kas pasakys nors vieną Lietuvos jaunių rinktinės žaidėjos pavardę? Tai padarys retas sirgalius. O gal galite išvardyti Lietuvos moterų rinktinę? Irgi sunkoka.

Tačiau net neabejoju – bet kuris su moterų krepšiniu susijęs agentas ar garsus Europos klubas svajoja prisivilioti ryškiausiai žibančią Lietuvos krepšininkę Gintarę Petronytę. Arba tarp kandidačių į WNBA jau minimą Mariną Solopovą.

G.Petronytei – dar tik 21 metai. Bet per dvikovą su olandėmis ji netūnojo veteranių šešėlyje, o drąsiai ėmėsi iniciatyvos ir buvo rezultatyviausia mačo žaidėja – per 22 minutes pelnė 18 taškų.

M.Solopova su Olandijos komanda žaidė 14 min., surinko 6 taškus. Tik reikia nepamiršti, kad ši 20-metė klaipėdietė vos prieš savaitę grįžo iš Europos jaunimo čempionato Latvijoje, kur vidutiniškai per rungtynes aikštėje praleisdavo daugiausia iš visų turnyro dalyvių — 35,1 minutės. Ir net tapo rezultatyviausia U20 pirmenybių žaidėja – vidutiniškai 21 taškas. Tiesa, ketvirtfinalyje suklupusios lietuvės Latvijoje liko penktos. Bet M.Solopova įrodė, kad tarp bendraamžių beveik neturi lygių.

Čempionatas Latvijoje nenuvargino M.Solopovos ir nenumaldė jos ryžto jau šiemet įsitvirtinti moterų rinktinė.

“Per treniruotes ir varžybas stengsiuosi parodyti viską, ką galiu. Jei treneris manimi patikės, parodysiu, kad galiu būti labia naudinga komandai”, – tvirtino M.Solopova.

Panašiai, kaip ši gynėja, per pernykštes dvidešimtmečių pirmenybes žibėjo G.Petronytė – 20,6 taško ir 11 atkovotų kamuolių.

Šios žaidėjos – Lietuvos moterų krepšinio ateitis. Kaip Jonas Valančiūnas, keli jo bendražygiai ar į pagrindinę šalies rinktinę per plauką nepatekęs Donatas Motiejūnas – vyrų. Tik vyrams lenkiasi visa Lietuva, o mūsų moterų krepšinio žvaigždės geriau žinomos užsienyje, o ne gimtinėje.